2015 m. vasario 23 d.
Dar vieni metai kuriant filmą prabėgo palyginti greitai. 365 dienos ir naktys, praleistos planuojant filmavimus, kassavaitinės kelionės į mišką, techniniai filmavimo pasiruošimai, iškylančios nenumatytos problemos ir jų sprendimai lyjant, sningant, šviečiant saulei ir ūkiant pelėdoms. Šiandien džiaugiamės įveikę dar vieną kelio etapą – 60 valandų (apie 1/4 visos planuojamos) unikalios senųjų Lietuvos girių filmuotos medžiagos jau saugiai ‘guli’ skaitmenėse juostose/diskuose.
Praeiti metai - pirmieji filmavimo metai - prasidėjo didžiausiu galvos skausmu: „su kokia kamera filmuot?“. Bėda tame, kad filmų kūrimų skaitmeninės technologijos tobulėja ne metais, bet savaitėmis. Kuriant fillmą ketverius metus - tai labai opi problema. Norisi filmuoti tokiomis technologijomis, kurios bus aktualios ir trečiais (paskutiniais) filmavimo metais. Norisi perteikti tai, ką matome savo akimis su smulkiausiomis detalėmis, nepraleisdami nė menkiausio lapelio krustelėjimo vėjyje, briedžių šnervių virptelėjimo iškvepiant garus ar saulės spindulių žėrėjimo ankstyvos rytinės saulės nušviestoje miško laukymėje. Nusprendėme siekti aukščiausio tikslo – filmuoti 4K (Ultra HD / 2160p) ypatingai aukšta vaizdo raiška. Ultra HD vaizdas net 4 kartus pranoksta standartinę Full HD raišką (net 25 kartus standartinę). Ir nors dabar tai yra tik ateitis daugeliui žmonių, bet po kelių metų tai bus vis dažniau pasitaikantis standartas. Aišku, kaip visada, pasirinkus ateities technologijas susiduri su kitomis problemomis, kaip milžiniško kiekio duomenų saugojimas, kitų filmavimo įrankių suderinamumas… Bet apie tai kituose įrašuose.
Naujų metų tikslą ir svajonę pavyko pasiekti ankstyvą pavasarį - suorganizavus projekto pristatymo kampaniją prie jo prisidėjo ne tik daugybė žmonių, bet ir kelios įmonės. Žinome, kad daugeliui žmonių “Sengirės” kūrybinio projekto idėja - atskleisti seniausias Lietuvos girias - yra artima širdžiai. Norime kuo anksčiau įtraukti kuo daugiau žmonių į filmo kūrimo procesą. Įtraukdami žmones iš jų pasisemiame idėjų ir energijos. Didelis dėkui visiems prisidėjusiems dar kartą! Ypatingas dėkui Pixelmator komandai, žmonėms, suprantantiems, kas yra kokybė. Be jų ši svajonė ir būtų likusi tik svajone.
Prisijaukinti kamerą ir jos visus parametrus prireikė keletos savaičių
Laukiant kadro kartais palapinėje tenka pralesiti ir 3 paras…
Ankstyvą pavasarį gavus kamerą nekantriai ją išpakavome, įvedėme „nustatymus“ ir leidomės į iš anksto suplanuotas ir parengtas filmavimo vietas – medžių viršūnes, miško tankmę ir laukymes, netgi po vandeniu. Kiekviena filmavimo vieta labai skirtinga ne tik savo gyventojais, bet ir jų elgsena – todėl praleidome nemažai laiko stengdamiesi juos suprasti ir prie jų priprasti.
Palapinė pelkutėje. Čia laukiam plėšrūnų.
Žiema miške, dar nėra visiškai pasibaigusi. Dar planoujame nufilmuoti nemažai žieminių scenų (vištvanagių, jūrinių erelių ir kranklių bendravimo ypatumus). Taip pat vasaris - vilkų tuoktuvių metas. Darbo nemažai, reikia viską suspėti iki meletų ir kurtinių vestuvių…
2015 - tieji bus pagrindiniai filmavimo metai. Tikimės per juos surinkti apie 60 proc. medžiagos. O 2016 - taisiais nufilmuoti trūkstamas jungtis tarp scenų ir užbaigti montažą.
Pabaigai pridedame vieną labai trumpą vaizdą iš mūsų filmavimų.